2024 Kovo 19 d. 12:05:36

Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla

VAIKAS SKAITYDAMAS AUGA

                                                                                                                                                                                                                         AngelikiVarella

Knygų šviesa

Brolis ir sesuo mėgo žaisti gaubliu. Sukdavo jį, sukdavo, o tada užmerktomis akimis besdavo pirštu į vieną tašką. Irjeigu tas taškas būdavo Pekinas, Madagaskaras ar Meksikas, ieškodavo bibliotekose knygų, pasakojančių apie tą vietovę.

Skaityti jiems patiko. Tai buvo smagu. Jie rado būdą, kaip sklaidant puslapius tapti jūrininkais ir tyrėjais. Knygų šviesa padėjo broliui ir seseriai užkariauti Žemę, pažinti įvarias kultūras ir epochas, žavėtis jų margumu. Trumpai tariant, jie ištrūko iš savo mažo kambarėlio ir gyveno plačiajame pasaulyje. Visur skraidė, visur keliavo ir svajojo. Ir, aišku, pamiršdavo užgesinti šviesą!

– Vaikai, kada pagaliau eisite miegoti? – šaukdavo tėvai. – Jau vėlu. Gesinkite šviesą!

– Negalime, – atsakydavo šie juokdamiesi. – Knygų šviesa niekada negęsta.

 

Šiuo metu, kai pramogos yra tik namuose, praverstų sugrįžti į skaitymo pasaulį, skaityti kartu su vaiku, kurti šeimos skaitymo tradicijas ir tam palankią aplinką.

Šeimos susibūrimas ir skaitymas balsu– tai nebūtinai tik ritualas prieš miegą, padedantis vaikui greičiau užmigti. Literatūros skaitymas garsiai yra bene veiksmingiausias būdas paskatinti pradėti skaityti knygas. O visų svarbiausia – tai kokybiškas ir įsimintinas laikas su tėvais ar seneliais, stiprinantis šeimos tarpusavio santykius ir raginantis užmegzti prasmingą diskusiją, drauge samprotauti bei atvirai pasikalbėti. Bene kiekvienas, kuris būdamas vaiku turėjo laimės klausytis tėvų garsiai skaitomų istorijų, šią patirtį saugo kaip vieną šviesiausių vaikystės atsiminimų.

Skaitymas garsiai – šeimą suartinanti patirtis. Literatūros kūrinių skaitymas balsu vaikams dovanoja ne tik galimybę susipažinti su dar negirdėta istorija arba mėgstamiausią pasakojimą išgirsti dar kartą. Kiekvienas pusvalandis, praleistas skaitant drauge – tai svarbi raminanti ir atpalaiduojanti pamoka apie elgesį, jausmus ir šeimos tarpusavio santykius. Toks užsiėmimas – tuo pačiu ir būdas tėvams kompensuoti galimą dėmesio ar kokybiško laiko drauge su vaiku trūkumą, galintį atsirasti dėl užimto tvarkaraščio ir daugybės kasdienių reikalų. Žinoma, šis karantino laikotarpis šeimoms dovanoja galimybę kur kas daugiau laiko praleisti kartu namuose. Tačiau net jei ištisą parą fiziškai esame po vienu stogu, dar nereiškia, jog vieni kitiems skiriame pakankamai dėmesio. Visąšeimąsuvienijantisskaitymoritualasgalitaptinedalomodėmesiolaiku, kai telefonai ir kiti išmanieji prietaisai paliekami nuošalyje, o visas dėmesys nukreipiamas į istoriją bei įsiklausymą į vienas kito mintis. Tokiu būdu turėsite galimybę praplėsti vaiko akiratį, paskatinti susidomėjimą literatūra ar atvirai padiskutuoti svarbiomis temomis.

Nepraleisti skaitymo ritualo ir jį paversti visos šeimos įpročiu padės aiškus planas – galite nusistatyti laiką, kuomet susirinksite visi kartu ir skaitysite. Tai nebūtinai turi būti vakaras, tokiam ritualui kuo puikiausiai tiks ir lėtas rytas savaitgalį, valandėlė prieš vakarienę ar bet kuris kitas jums patogus laikas. Dabar, kai kur kas daugiau laiko praleidžiame namuose su artimiausiais žmonėmis, yra puikus metas pradėti formuoti skaitymo drauge įprotį – tai ne tik virs šilčiausiais šeimos prisiminimais, bet ir visapusiškai lavins vaiko gebėjimus.

                                                                                                                                        

Skaitymo naudos vaikui:

  • Yra žinių apie pasaulį gavimo būdas, žadina žingeidumą, smalsumą.
  • Teikia malonumą, skaitymo džiaugsmą, didina optimizmą ir savivertę.
  • Lavina kritinį mąstymą, intelektą.
  • Moko mokytis, moko savarankiškumo.
  • Moko būti, gyventi ir veikti su kitais žmonėmis, geriau juos suprasti.
  • Ugdo ir rašytinę, ir sakytinę kalbą, plečia žodyną.
  • Atveria savos tautos ir pasaulio kultūros lobius, kad pats vaikas taptų tos kultūros vartotoju ir kūrėju.
  • Lavina vaizduotę, kūrybiškumą, skatina svajoti ir siekti.
  • Ugdo jausmus, emocijas, padeda įveikti stresą.
  • Užtikrina sėkmingesnį mokymąsi aukštesnėse klasėse.
  • Lavina skonį, skatina domėtis gera literatūra.

Šias vertes vaikas patirs, jeigu išsiugdys gerus skaitymo gebėjimus, kurie apima ne tik skaitymo techniką, bet svarbiausią dalyką – gilų, įvairiaprasmį skaitomo teksto supratimą. Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo įgūdžius.

 

 Pavaduotoja ugdymui Vida Reinolcaitė (Straipsnis parengtas pagal specialistų rekomendacijas)

 

 

MOKINIO DIENOS REŽIMAS

                      Mokinio dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui. Darbo ir poilsio režimas turi būti atitinkamai suplanuotas visas 24 valandas. Šis planas, kaip ir visi planai, prasmingas yra tik tada, kai yra jo laikomasi. Laisvalaikis ir miegas, įvairiapusiška ir tinkama mityba, tinkamas mokymo organizavimas, mokymosi krūvio racionalus paskirstymas – tai pagrindiniai elementai, sudarantys mokinio dienos režimą. Mokinys mokykloje praleidžia 7–8 val., todėl mokymosi sąlygos bei netinkamas dienos režimas neabejotinai veikia augantį organizmą. Mokiniai nepasižymi gera sveikata, ką įrodo kasmetiniai sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys, todėl vaiko dienos režimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą keičiasi jo dienos režimas, veiklos pobūdis. Mažėja fizinis aktyvumas, nes mokiniai didesnę laiko dalį praleidžia mokyklos suole.

                      Poilsis – tai ramybės ar veiklos būklė, kurios metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Labai svarbu, kad vaikai ilsėtųsi aktyviai gryname ore. Nerekomenduojama po pamokų sėdėti laiptinėse, prie kompiuterio ar vaikštinėti po parduotuves. Tai ne poilsis, o dykinėjimas.  Tik sportas, judrieji žaidimai , fizinis darbas gali padėti atgauti jėgas. Visi mokiniai turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau 60 minučių kasdien.Kelias į mokyklą. Sveikiausia eiti į mokyklą pėsčiomis. Poilsio trukmė priklauso nuo mokinio darbo pobūdžio, darbo sunkumo ir trukmės, amžiaus ir sveikatos būklės. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama būti lauke 3 – 3,5, vyresniųjų – 2,5 – 3, o aukštesniųjų – 2 – 2,5 valandos. Atsipalaidavimas sėdint, klausymas ramios muzikos, grožinės literatūros skaitymas gali būti pasyvaus poilsio pavyzdžiai. Žiūrint televizorių, žaidžiant kompiuteriu, išmaniuoju telefonu reikia sukaupti dėmesį, todėl padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams. Tad ši veikla nėra poilsis, ją rekomenduojama riboti:  jaunesniems vaikams iki 1 val. per parą,  vyresniems – iki 1,5–2 val. per parą.

                      Namų darbų užduotis mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję lauke gryname ore. Rengiant namų darbų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20 – 25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukėlių metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas ne nuo sunkiausios užduoties,  o nuo vidutinio sunkumo ir trukmės.

                      Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 11 – 12 valandų per parą, 8 – 10 metų – 10 val., 11 – 14 metų – 9 – 9,5 val., 15 – 17 metų – 8 – 9 valandas. Neišsimiegoję mokiniai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų psichinių ligų priežastis.

                      Mityba – svarbi mokinio dienos režimo dalis ir turi labai didelę reikšmę augančiam organizmui. Mokyklinio amžiaus vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų, praturtintas reikalingomis mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais, savo kokybe ir kiekybe visiškai atitinkantis mokinio amžių, lytį bei veiklą, kuria jis užsiima, o taip pat užtikrinantis visų organizmo funkcijų veiklą. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama valgyti 4-5 kartus nedidelėmis porcijomis, atsižvelgiant į individualų fizinį aktyvumą ir ne dažniau kaip kas 4 val., kad nebūtų per daug apkraunama virškinimo sistema. Pagrindinės moksleivių mitybos problemos: nevalgo pusryčių, vartoja mažai daržovių, mėgsta užkandžiauti bulvių traškučiais, saldainiais, ledais, mėgsta greitai pagaminamą maistą, mergaitės dažnai bando įvairias dietas. Dėl netinkamos mitybos, trūkstant kai kurių medžiagų, sumažėja organizmo apsauginės savybės ir greičiau susergama, sumažėja darbingumas bei mokymosi galimybės.

                      Reikėtų nepamiršti tai, jog dienos režimo laikymasis, požiūris į sveiką gyvenseną, maitinimosi įpročiai, įdiegti mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą gyvenimą ir turi būti ugdomi nuo pradinių klasių. Todėl turime  siekti bendro tikslo – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, kurdami sveiką aplinką mokykloje, ugdydami mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius.

Pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą

apžvalgą parengė pavaduotoja ugdymui V. Reinolcaitė

 

 

sunkumaia

 

 

Su džiaugsmu tėveliai palydi savo pirmokėlį į mokyklą, kur prasideda naujas jo gyvenimo etapas, kupinas įvairiausių išbandymų. Kiekvieno galvoje kirba mintis, kaip seksis? Ar susiras klasėje draugų? Ar nekils problemų mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti?

                      Dažnas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis mokymosi problemomis. Tuomet tėvams kyla nemažai klausimų, kodėl mano vaikas vis dar neskaito ar rašydamas daro begalę klaidų, kodėl nesupranta tekstinio uždavinio, o vietoj 9 mato 6, kodėl dalį informacijos tiesiog pamiršta ar jos tarsi negirdi... Neskubėkite visko suversti tinginiavimui.  Mokymosi nesėkmių priežastys gali būti labai įvairios, ne maža jų dalis gali būti sąlygotos įvairių sutrikimų.

Vaikai, turintys ryškesnius sutrikimus (klausos, regos, judesio ir padėties, intelekto ir kt.), gana anksti pastebimi, todėl laiku gauna tinkamą pagalbą ir kryptingą ugdymą. Paprastai pavėluotai susirūpinama vaikais, turinčiais nežymius sutrikimus, nes pastarieji dažniausiai išryškėja tik pradėjus lankyti mokyklą. Didelę dalį vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, sudaro vaikai, kurių mažas pažangumas, sąlygotas specifinių pažinimo procesų sutrikimų, sukeliančių mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimus.

Dėl patiriamų mokymosi sunkumų, mokinukai dažniausiai nebenori eiti į mokyklą. Atrodo, kas čia tokio... Tačiau vaikas, patyręs, jog jam sunkiau sekasi nei bendraklasiams, ima nerimauti, bijoti, galiausiai nepasitiki savo jėgomis ir įdėtų pastangų verte. Tą veiklą, kuri jam nesiseka, vaikas apskritai atmeta, teigia, kad jam tai neįdomu, nepatinka ir pan. Taip jis ginasi nuo kylančio bejėgiškumo jausmo.

Ypač svarbu laiku pastebėti pirmokų mokymosi sunkumus ir negalvoti, kad gal po metų vaikas „susiprotės“ ir viskas pasikeis.

Kada reikėtų susirūpinti?

Kai:

  • Ganėtinai ilgai neišmoksta skaityti.
  • Skaitydamas nuolat praleidžia raides, skiemenis, žodžius.
  • Sunkiai supranta perskaitytų žodžių prasmę.
  • Puikiai nurašo žodžius, tačiau rašydamas juos iš klausos, daro daug klaidų.
  • Rašydamas diktantą nuolat daro tas pačias klaidas - praleidžia raides, keičia jas kitomis, sujungia žodžius ir pan.
  • Painioja savo forma panašias raides.
  • Jei per 3-4 mėn. nesusiformuoja skaičiaus sąvoka.
  • Nesuvokia tekstinių uždavinių.
  • Labai lėtas veiklos tempas.
  • Per daug impulsyvus, judrus, nesugeba sukoncentruoti dėmesio į vieną veiklą.

Jei laiku nebus suteikiama pagalba, vaikas gali:

  • Išgyventi depresiją (visų šalinasi, visko vengia, nemato perspektyvos, tampa apatiški).
  • Nepasitiki savimi, žemai save vertina (“vis vien neišmoksiu”, “aš negaliu”).
  • Asocialiai elgiasi (nemandagūs, grubūs su tėvais, mokytojais, nenoriai lanko mokyklą, bėga iš pamokų).
  • Išgyventi nerimą ir depresiją (bijo mokytojos, tėvų, vengia eiti į mokyklą, žinodamas, kad bus kontroliniai darbai).
  • Skųstis somatiniais sutrikimais (skauda galvą, pilvą, pykina, net vemia rytais (kai reikia eiti į mokyklą).

KAIP PADĖTI VAIKUI?

 

  • Neskubėkite vaiko kritikuoti, kaltinti, bausti. Pasikalbėkite su juo. Paklauskite, ar jis mano, jog turi mokymosi problemų?
  • Bendraukite su mokytoju. Išsiaiškinkite, ar jis mato tas pačias problemas kaip ir jūs. Priimkite bendrus sprendimus siekiant įveikti kilusių sunkumų priežastis.

 

 

  GALI BŪTI REIKALINGAS SPECIALUSIS UGDYMAS(IS)

 Specialiųjų ugdymo(si) poreikių Įvertinimo ir

Specialiojo ugdymo(si) ir(ar) Švietimo pagalbos skyrimo tvarka:

 

Pirmas žingsnis

Kai iškyla mokinio ugdymo sunkumų ir (ar) mokinio pasiekimai neatitinka bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimų lygio, mokytojas pildo anketą ir kreipiasi į mokyklos Vaiko gerovės komisiją.

Antras žingsnis

Vaiko gerovės komisija, gavusi tėvų sutikimą, atlieka pirminį Įvertinimą, kurį sudaro pedagoginis, psichologinis, socialinis mokinio įvertinimas. Komisija gali paprašyti tėvų pateikti mokinio sveikatos būklės įvertinimo dokumentus.

Trečias žingsnis

Komisija, nustačiusi mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, skiria Švietimo pagalbą (logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba) arba, iškėlusi prielaidą, kad mokiniui reikia skirti Specialųjį ugdymą(si) (pritaikyti, individualizuoti bendrąsias programas ir(ar) skirti specialiojo pedagogo pagalbą), gavusi tėvų sutikimą, kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl išsamesnio Įvertinimo.

Ketvirtas žingsnis

Pedagoginė psichologinė tarnyba atlieka kompleksinį Įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir skiria specialųjį ugdymą(si) ir (ar) Švietimo pagalbą. Tėvams sutikus, įforminamas specialusis ugdymasis.

Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymo(si) ir (ar) Švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, teikimas nutraukiamas pateikus mokyklos vadovui prašymą raštu. Prašymas turi būti pateikiamas iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos.

Parengė  specialioji pedagogė Aušra Mockienė

Naudota literatūra:

  1. MONKEVIČIENĖ, O. Kodėl nemiela mokykla? Vadovas mokytojams, dirbantiems su mokymosi sunkumų turinčiais vaikais. Vilnius: Leidyklos centras, 1995.
  2. ARENDS, R.I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.
  3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas  (2011 m. rugsėjo 30 d., Nr. V-1775).