Priešmokyklinukų išleistuvių šventė

Nenumaldomai atėjo diena, kai su darželiu turėjo atsisveikinti priešmokyklinukai. Šventė vyko darželio kieme, kur lauko scena buvo papuošta drugeliais ir vaikų piešiniais, kurie priminė nuostabias akimirkas praleistas darželyje. Į mokyklą juos palydėjo gausus senelių, tėvelių, sesių ir brolių būrys. Skambėjo dainos ir eilėraščių posmeliai apie darželį ir mokyklą. Atsisveikindami su darželiu žaidėme įvairius žaidimus, kurie neleido užmiršti vaikystės. Visur aidėjo ugdytinių juokas. Prisiminėme brangias auklėtojas, kurios vaikus užaugino nuo pat pirmos grupės ir joms padėkojome.

 Su džiaugsmu ir kartu liūdesiu žiūrėjome į vaikus ir sunku buvo patikėti, kad jie jau užaugo. Būsimiems pirmokams linkėjome ištvermės, ryžto, o tėveliams dėkojome už bendravimą ir bendradarbiavimą per visus šiuos metus.

Priešmokyklinio ugdymo grupės vyr. pedagogė Žaneta Gribauskienė

Nuotraukos

,,Nemuno“ skautų draugovės sueiga – žygis ,,Laisvės krantais“

Gedulo ir vilties dienai paminėti

Birželio 14  - lietuvių trėmimo į rytus pradžia.Šį sekmadienį buvo išgyventa praktiškai savu ,,kailiu“ patiriant kruopelytę istorijos, kuri skaudžiai sužalojo lietuvių tautą.

                      Diena prasidėjo 100 minučių trukmės šventomis mišiomis, švenčiant Jėzaus Kūno ir Kraujo šventę, nes tikėjimas Dievu mūsų seneliams buvo dvasinio tvirtumo ir doros pamatas.

Po septynių palaiminimų panemunės lankomis leidomės į kelią. Keliavome ,,laisvės krantais“, glostomi dilgėlynų, saugodamiesi gervuogių pinklių, mindami gilias pėdas pakrantės dumblynėse. Šis maršrutas pasirinktas sąmoningai, nes laisvės kelias niekada nebuvonei lengvas, nei patogus. Skautai ir aikčiojo, ir stiprino vienas kitą, mokydamiesi žvilgsnį kreipti nuo nepatogumo į gamtos grožį ir dalindami dėmesingumą vienas kitam.

Tačiau sueigos dalyviai kaip ir mūsų senoliai net nenutuokė, kad šis laisvės kelias tėra ,,saldainiukas“, lyginant su tuo, kas laukia priešakyje. Sustojus poilsiui ir pietums, skautai paruošė bendrą vaišių stalą ir jau buvo bepradedą užkandžiauti, kai staigabuvo apsupti darkyta lietuvių kalba šnekančių kariškių, kurie maistą ir kuprines nusavino, o patys skautai užrištomis akimis buvo „susodinti“ į gyvulinius vagonus ir nežinia kokia kryptimi ,,ištremti“. Tratėjo šautuvai, aidėjo grubūs šauksmai, einant į virvę sukibusiai išgąsdintai vaikų gurguolei.

Pusės kilometro kelio patirtis paliko stiprų įspūdį moksleivių sąmonėje. Kartu su šratasvydžio ,,Juodasis vilkas“ nariais, kurie ir surengė šią inscenizaciją, aptardami patirtas emocijas, prisiminėme kelių mėnesių tautiečių keliones gyvuliniais vagonais rytų kryptimi. Esame dėkingi šio klubo narei ir trijų skautų mamai Inesai Kazikaitienei už šią gyvą istorijos pamoką. ,,Juodojo vilko“ kariams tai buvo pirmoji tokių pratybų patirtis, kuri sklandžiai pavyko - pakeliui kai kurių vaikų išbarstytos ašaros vėliau buvo vainikuotos plačiomis šypsenomis.

Pasiekus ,,laisvą Lietuvą“, galima buvo ir atsipūsti – po okupacijos sugrąžintas naminis maistas, džiugino taškymasis Nemune, šaudymas šratasvydžio šautuvais, kūrenamas laužas, kepamos dešrelės bei zefyrų smaližiavimas!

Laisvas žmogus yra kūrybingas. Vadovaujami brolio Mato Šleiniaus, istoriniams įvykiams atminti, panemunės smėlyne skautai pastatė geležinkelį su stotimi, kančios traukinį, tremtinių kaimą, bunkerį ir Tautos pilį. Vaikų atliktuose ir pristatomuose smėlio darbuose buvo juntamas minties gilumas ir jautrumas praeičiai.

Šios patyriminės sueigos užbaigimas – pašnekesys prie laužo ,,Tremtinio daiktas“. Skautai turėjo namų užduotį – šeimose pasikalbėti apie tremtį ir, pasitarus su namiškiais, atsinešti vieną daiktą, kuris sietųsi su tremtimi. Kruopos, maldaknygės, rožančius, nuotraukos, atsiminimų knygos, druska, bulvių lupenos, beržo tošis – prakalbo vaikų lūpomis. Klausydamasi savo mokinių pasakojimo, supratau, kad šis Lietuvos istorijos etapas jau įrašytas jų atmintyje.

Sueiga baigėsi, o mūsų kelionė laisvės krantais tęsiasi kiekvieną dieną. Po karantininio ,,įkalinimo“ namuose kartu su savo mokiniais mokausi būti laisva tuose krantuose, kuriuos suformuoja ši diena. Tiesa tokia - kiekviena laisvė turi savo krantus.

Skautų ,,Nemuno“ draugovės draugininkė Jolita Štrimienė

Nuotraukos

Skautų draugovės „Nemunas“ dviračių žygis kartu su Mažosios Lietuvos kultūros centru

Smalininkai – Antšvenčiai – Palėkiai

                      Birželio 6 dieną skautų ,,Nemuno“ draugovė kartu su Smalininkų bendruomene dalyvavo kultūros centro rengtame dviračių žygyje. Lydimi ,,pono vachmistro“ (Arvydo Griškaus), aplankėme Lidijos Meškaitytės muziejų; ,,griekus“ plovėme Šventosios upelyje; klausėmės nesumeluotų istorijų apie krašto žmonių gyvenimus, kai per šimtą metų net aštuonis kartus pasikeičia valdžia; ieškojome lobio; dalyvavome viktorinoje, o penkių šimtų metų pasienio ribą kirtome tik po skautiškos rikiuotės, gavę pasieniečių viršininko leidimą.

                      Sugrįžusių su kava ir arbatėle laukė Violeta Schuetz, ,,Violetos galerijos“ šeimininkė, kuri išlydėjo ir pasitiko mus fotokamera fiksuodama dalyvių veidus bei nuotaikas.

Ačiū Mažosios Lietuvos kultūros centrui už organizuotą žygį, nes po karantininio laikotarpio tai buvo be galo džiugių susitikimų laikas. Lauksime naujų renginių, prie kurių galėtume prisidėti ne tik savo buvimu, bet ir savo skautiškomis veiklomis bei idėjomis.

Skautų draugovės ,,Nemunas“ draugininkė Jolita Štrimienė

Nuotraukos