,,Nemuno“ skautų draugovės sueiga – žygis ,,Laisvės krantais“

Gedulo ir vilties dienai paminėti

Birželio 14  - lietuvių trėmimo į rytus pradžia.Šį sekmadienį buvo išgyventa praktiškai savu ,,kailiu“ patiriant kruopelytę istorijos, kuri skaudžiai sužalojo lietuvių tautą.

                      Diena prasidėjo 100 minučių trukmės šventomis mišiomis, švenčiant Jėzaus Kūno ir Kraujo šventę, nes tikėjimas Dievu mūsų seneliams buvo dvasinio tvirtumo ir doros pamatas.

Po septynių palaiminimų panemunės lankomis leidomės į kelią. Keliavome ,,laisvės krantais“, glostomi dilgėlynų, saugodamiesi gervuogių pinklių, mindami gilias pėdas pakrantės dumblynėse. Šis maršrutas pasirinktas sąmoningai, nes laisvės kelias niekada nebuvonei lengvas, nei patogus. Skautai ir aikčiojo, ir stiprino vienas kitą, mokydamiesi žvilgsnį kreipti nuo nepatogumo į gamtos grožį ir dalindami dėmesingumą vienas kitam.

Tačiau sueigos dalyviai kaip ir mūsų senoliai net nenutuokė, kad šis laisvės kelias tėra ,,saldainiukas“, lyginant su tuo, kas laukia priešakyje. Sustojus poilsiui ir pietums, skautai paruošė bendrą vaišių stalą ir jau buvo bepradedą užkandžiauti, kai staigabuvo apsupti darkyta lietuvių kalba šnekančių kariškių, kurie maistą ir kuprines nusavino, o patys skautai užrištomis akimis buvo „susodinti“ į gyvulinius vagonus ir nežinia kokia kryptimi ,,ištremti“. Tratėjo šautuvai, aidėjo grubūs šauksmai, einant į virvę sukibusiai išgąsdintai vaikų gurguolei.

Pusės kilometro kelio patirtis paliko stiprų įspūdį moksleivių sąmonėje. Kartu su šratasvydžio ,,Juodasis vilkas“ nariais, kurie ir surengė šią inscenizaciją, aptardami patirtas emocijas, prisiminėme kelių mėnesių tautiečių keliones gyvuliniais vagonais rytų kryptimi. Esame dėkingi šio klubo narei ir trijų skautų mamai Inesai Kazikaitienei už šią gyvą istorijos pamoką. ,,Juodojo vilko“ kariams tai buvo pirmoji tokių pratybų patirtis, kuri sklandžiai pavyko - pakeliui kai kurių vaikų išbarstytos ašaros vėliau buvo vainikuotos plačiomis šypsenomis.

Pasiekus ,,laisvą Lietuvą“, galima buvo ir atsipūsti – po okupacijos sugrąžintas naminis maistas, džiugino taškymasis Nemune, šaudymas šratasvydžio šautuvais, kūrenamas laužas, kepamos dešrelės bei zefyrų smaližiavimas!

Laisvas žmogus yra kūrybingas. Vadovaujami brolio Mato Šleiniaus, istoriniams įvykiams atminti, panemunės smėlyne skautai pastatė geležinkelį su stotimi, kančios traukinį, tremtinių kaimą, bunkerį ir Tautos pilį. Vaikų atliktuose ir pristatomuose smėlio darbuose buvo juntamas minties gilumas ir jautrumas praeičiai.

Šios patyriminės sueigos užbaigimas – pašnekesys prie laužo ,,Tremtinio daiktas“. Skautai turėjo namų užduotį – šeimose pasikalbėti apie tremtį ir, pasitarus su namiškiais, atsinešti vieną daiktą, kuris sietųsi su tremtimi. Kruopos, maldaknygės, rožančius, nuotraukos, atsiminimų knygos, druska, bulvių lupenos, beržo tošis – prakalbo vaikų lūpomis. Klausydamasi savo mokinių pasakojimo, supratau, kad šis Lietuvos istorijos etapas jau įrašytas jų atmintyje.

Sueiga baigėsi, o mūsų kelionė laisvės krantais tęsiasi kiekvieną dieną. Po karantininio ,,įkalinimo“ namuose kartu su savo mokiniais mokausi būti laisva tuose krantuose, kuriuos suformuoja ši diena. Tiesa tokia - kiekviena laisvė turi savo krantus.

Skautų ,,Nemuno“ draugovės draugininkė Jolita Štrimienė

Nuotraukos