Pagrindinis

Skautų sueiga ,,Jūravos pelkynai“

2017 m. birželio 3-4 d.

Pabaigę mokslo metus ir atsisveikinę su mokykliniais suolais bei klasėmis, Smalininkų ir Viešvilės skautai išėjo į mišką. Išėjo ne bele kaip – patyrę skautai ilgiausiu maršrutu Viešvilė – Naumalūnis (13 km.), skautai ta pačia kryptimi, bet atstumas 9 km., o jaunesnieji skautai, kurie pirmieji ir pasiekė stovyklavietę – 3 km. Žygio metu buvo atliekamos įvairios užduotys, pavyzdžiui (pateikiu kelias iš sąrašo): puse valandos eiti tylomis; kelionės metu į fb įkelti 3 skautiškumu ,,kvepiančias“ nuotraukas su komentarais; puse valandos eiti basomis kojomis; sustoti gražioje vietoje ir sudainuoti lietuvių liaudies arba patriotinę dainą ir t.t. Taip eiti ir prasmingiau ir įdomiau.

Apie pietus, įveikę visus kilometrus, susirinkome Naumalūnio stovyklavietėje prie Jūravos tvenkinio. Čia skiltimis įsikūrėme savo pastovykles. Prireikė atnaujinti stovyklavimo įgūdžius, kurie labai pravers Tauragės krašto savaitinėje skautų stovykloje ,,Laiko tiltai“. Atsirado laužavietės, suolai, malkinės, tentai, indaujos. Tai vadinama skautiška pionierija.

Tradicinėje vakaro laužo programoje skambėjo dainos ir buvo pristatomi skautų talentai. Mes, vadovai – Eglė Gečaitė, Dainius Večerskis, Inesa Kazikaitienė ir aš, Jolita, stebėjomės ir žavėjomės mūsų (ir jūsų) vaikų kūrybiškumu, drąsa ir išradingumu. Talentingus skautus neapsunkino ir naktinė programa, kuri vadinasi - poilsis. Miegoti sekėsi gerai, šaltukas ir uodai tik priminė, kad miegi ne savo lovoje, o Jūravos pelkynuose.

Antroji diena prasidėjo mankšta, pusryčiais, rikiuote ir lauktu strateginiu žaidimu ,,Vėliavos pagrobimas“, kurį organizavo ir vedė patyrę Smalininkų ,,Sakalų“ skilties skautai – Tadas, Einoras ir Mykolas. Vadovai tuo metu ,,dirbo“ ,,pragare“ (jei kas nežinote, tai tokia vieta, į kurią patenka be išpažinties pasimirę skautai). Vadovai ,,prikeldavo“ žuvusiuosius antram, trečiam ar ketvirtam gyvenimui. Žaidimo metu pergalės ragavo visi, tačiau, kaip ir visada netikėtai, laimėjo tik viena iš trijų komandų, kuriai vadovavo smalininkietis Mykolas Povilauskas.

Po mūšio reikėjo atgauti jėgas stiprinantis savo pagamintais pietumis ir pradėti nesmagiausią stovyklavimo etapą – stovyklavietės išardymą. Savo turtą sukrovę į viešviliečių tėvelių (tiksliau mamyčių) autobusiuką (ačiū joms už pagalbą) vėl leidomės į kelią  - visi kartu turėjome pasiekti Viešvilę ir ten švęsti Tėvo dieną bei Sekmines. Devynis kilometrus turėjo įveikti ir mūsų mažiausieji skautai (jų buvo 12) – vilkai. Kad vilkams kelionė būtų įveikiama, kiekvienas gavo slaptą ,,angelą sargą“ – patyrusį skautą, kuris žygio metu jaunesniam broliui palaikė ūpą ir gelbėjo sunkiomis akimirkomis.

Žygį įveikė visi. Pasiekus Viešvilės Kristaus atsimainymo bažnyčią mūsų jau laukė Tauragės krašto dvasios tėvelis kun. Antanas Mačius ir parapijos klebonas kun. Kęstutis Pajaujis. Šventėme Šventas Mišias, prisipildėme Šventos Dvasios, ant pačių sumeistrauto kryžiaus užrišome maldos mazgelius už brangiausius mums žmones ir labiau šventi nei buvome ... išsiskirstėme. Taip taip, nes juk ir skautiška ir krikščioniška veikla tikra būna tuomet, kai savo aplinkoje esu skautu, krikščioniu, lietuviu, broliu ar sese. O jei taip nėra, tai tuščiai tas mūsų žaidimas...

Ne tuščiai žaidžianti Smalininkų ,,Nemuno“ draugovės draugininkė Jolita Štrimienė

Nuotraukos